ŠEŠTASIS SKIRSNIS
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS KAPITALAS
IR PELNO PASKIRSTYMAS
28 straipsnis. Centrinės kredito unijos kapitalas
Centrinės kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas.
29 straipsnis. Nuosavas kapitalas
1. Centrinės kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro:
1) pajinis kapitalas;
2) atsargos kapitalas;
3) praėjusiųjų metų nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis;
4) ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas;
5) finansinio turto perkainojimo rezervas;
6) privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas;
7) einamųjų metų nepaskirstytasis pelnas (nuostolis);
8) kiti rezervai.
2. Centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nurodomi Centrinėje kredito unijoje sudaromi kapitalai ir rezervai.
30 straipsnis. Skolintas kapitalas
Centrinės kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias Centrinė kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis, jei gautų lėšų grąžinimo terminas yra ne trumpesnis kaip 2 metai ir skolos vertybiniai popieriai (obligacijos) bei gautos paskolos turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius.
31 straipsnis. Minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas
1. Šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 punktuose nustatytų Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo dalių suma, išreikšta eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir euro santykį, turi būti ne mažesnė kaip 1 milijonas eurų.
2. Centrinės kredito unijos valdyba, nustačiusi, kad Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, suma yra mažesnė už minimalų Centrinės kredito unijos kapitalą, privalo apie tai nedelsdama pranešti priežiūros institucijai ir tuoj pat sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo priimti sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti Centrinės kredito unijos kapitalą iki minimalaus Centrinės kredito unijos kapitalo dydžio. Apie Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl kapitalo atkūrimo Centrinės kredito unijos valdyba praneša priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1039, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
32 straipsnis. Pajinis kapitalas ir Centrinės kredito unijos pajai
1. Centrinės kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų Centrinės kredito unijos pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali būti tik piniginės įmokos, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus.
2. Centrinės kredito unijos steigimo metu nariai pagrindinį pajų apmoka piniginiu įnašu, o įsigyjamus papildomus pajus gali apmokėti piniginiais ir (ar) turtiniais įnašais. Turtiniai įnašai negali viršyti 10 procentų visų įsigyjamų pajų vertės.
3. Minimalus Centrinės kredito unijos nario pagrindinio pajaus dydis – 1000 litų. Narys gali turėti tik vieną pagrindinį pajų.
4. Centrinės kredito unijos nario papildomo pajaus dydį nustato Centrinės kredito unijos įstatai. Narių įsigyjamų papildomų pajų skaičius neribojamas. Šiuos pajus įsigyja tik Centrinės kredito unijos nariai.
5. Centrinės kredito unijos pajams Vertybinių popierių įstatymas netaikomas. Centrinės kredito unijos pajai yra nematerialūs.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1582, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2708 (2008-06-21)
33 straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas
Centrinės kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra Centrinės kredito unijos kapitalo suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais dydžiais ir tvarka.
34 straipsnis. Kapitalai ir rezervai
1. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos narių papildomų įnašų ar (ir) atskaitymų iš Centrinės kredito unijos pelno. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti Centrinės kredito unijos finansinį stabilumą. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalas Centrinės kredito unijos narių eilinio visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
2. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas yra ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius, nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą, finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas negali būti tiesiogiai naudojamas Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
3. Finansinio turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai.
4. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos grynojo pelno. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 20 procentų Centrinės kredito unijos grynojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5 Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas Centrinės kredito unijos narių eilinio arba neeilinio visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.
5. Kiti Centrinės kredito unijos rezervai – tai rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas Centrinės kredito unijos įstatuose.
35 straipsnis. Pelno (nuostolio) paskirstymas
1. Centrinės kredito unijos pelnas arba nuostolis yra Centrinės kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos finansinių metų pajamų atskaičius tų metų Centrinės kredito unijos sąnaudas.
2. Grynasis pelnas arba nuostolis yra grynasis Centrinės kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas. Jis apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos finansinio metinės veiklos rezultato atimant ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas mokesčių sumas.
3. Per finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. Eilinis visuotinis Centrinės kredito unijos narių susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę.
4. Jeigu pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra teigiama (pelnas), Centrinės kredito unijos narių susirinkimas priima sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti nurodyta:
1) nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansinių metų pradžioje;
2) grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis);
3) atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą;
4) pelno dalis, skirta stabilizacijos fondui papildyti;
5) atskaitymai į kitus Centrinėje kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus;
6) pelno dalis, skiriama apyvartai proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;
7) pelno dalis, skiriama kitiems Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytiems tikslams;
8) nepaskirstytasis pelnas.
5. Šio straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti skiriamas tik po to, kai yra sumokėti privalomi atskaitymai į Centrinėje kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus bei yra padengti Centrinės kredito unijos nuostoliai.
6. Jeigu pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra neigiama (nuostolis), Centrinės kredito unijos nariai priima sprendimą padengti šį nuostolį. Nuostolis dengiamas:
1) pervedamomis sumomis iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo;
2) pervedamomis sumomis iš atsargos kapitalo.
7. Jeigu iš rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliui padengti:
1) likęs nepaskirstytas nuostolis gali būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos dalyvių įnašų arba perkeliamas į kitų finansinių metų pradžią, jei dėl susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas netampa mažesnis už nustatytą minimalų Centrinės kredito unijos kapitalą;
2) likęs nepaskirstytas nuostolis privalo būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos dalyvių įnašų, jei dėl susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą minimalų kapitalą.
8. Jeigu atlikus Centrinės kredito unijos veiklos įvertinimą paaiškėja, kad dėl Centrinėje kredito unijoje susidariusių nuostolių nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą Centrinės kredito unijos minimalų kapitalą, Centrinės kredito unijos nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į Centrinės kredito unijos atsargos kapitalą arba įnešti papildomus pajinius įnašus. Papildomus pajinius įnašus arba papildomus įnašus į atsargos kapitalą Centrinės kredito unijos nariai taip pat privalo atlikti tais atvejais, kai to reikalauja priežiūros institucija, kada, jos nuomone, iškyla pavojus saugiai, stabiliai ir patikimai Centrinės kredito unijos veiklai.