SEPTINTASIS SKIRSNIS
FINANSŲ ĮSTAIGOS VERSLO RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS
31 straipsnis. Verslo rizikos prisiėmimas
1. Finansų įstaiga privalo turėti rašytines vidaus taisykles, kurios užtikrintų, kad:
1) finansų įstaiga, sudarydama sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo ir investuodama lėšas, veiktų saugiai bei patikimai;
2) finansų įstaiga galėtų laiku pastebėti iš sudaromų sandorių kylančią galimą riziką, tinkamai ją įvertinti bei sumažinti, nuolat ją stebėti bei valdyti.
2. Finansų įstaigos sandoriai, turintys galimos rizikos požymių, turi būti sudaryti raštiškai. Finansų įstaiga, veikdama kapitalo ir pinigų rinkose, gali sudaryti sandorius ir žodžiu, tačiau informacija apie tokių sandorių sudarymą vėliau turi būti išdėstyta raštiškai arba kita leidžiančia atskleisti sandorius forma.
3. Finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad:
1) įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas;
2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus;
3) klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms.
4. Finansų įstaiga privalo Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka, be kitų teisės aktuose nustatytų dokumentų, saugoti visus dokumentus, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas sudaryti sandorį.
5. Finansų įstaiga kliento įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti negali priimti:
1) kliento arba trečiojo asmens turto, kuris jau įkeistas pagal kitą sandorį, įkeitimo, išskyrus atvejį, kai šio turto įkeitimas yra įregistruotas hipotekos registre;
2) kliento arba trečiojo asmens turto, kurio įkeitimas yra įregistruotas hipotekos registre, įkeitimo, kai šiuo įkeitimu užtikrinta kliento prievolė kitiems kreditoriams (kreditoriaus reikalavimas) yra didesnė kaip 70 procentų įkeisto turto vertės;
3) pačios finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įkeitimo;
4) pačios finansų įstaigos kontroliuojamos arba ją globojančios (patronuojančios) finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įkeitimo.
6. Finansų įstaiga, sudariusi sandorį, privalo nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui.
7. Finansų įstaiga, sudarydama su klientu sandorį, turintį galimos rizikos požymių, turi reikalauti, kad sutartyje būtų aiškiai nurodyta:
1) sutarties dėl finansinių paslaugų teikimo objektas, finansinės paslaugos teikimo paskirtis (jei ji yra);
2) duomenys apie klientą;
3) sutartį sudarančių šalių teisės, įsipareigojimai, įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės, jeigu jos yra;
4) finansų įstaigos teisė, jeigu klientas nevykdo sutartinių įsipareigojimų arba netinkamai juos vykdo, prieš terminą nutraukti sutartį arba pareikalauti iš kliento arba trečiojo asmens, prisiimančio įsipareigojimus už klientą, įvykdyti įsipareigojimus prieš terminą, arba pareikalauti suteikti papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones;
5) kitos įstatymų nedraudžiamos priemonės, kurios leistų finansų įstaigai sumažinti prisiimamą riziką.
Straipsnio pakeitimai;
Nr. IX-1734, 2003-09-16, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4109 (2003-09-26)
32 straipsnis. Verslo rizikos įvertinimas ir ribojimas
1. Finansų įstaiga privalo įvertinti ir riboti riziką, atsirandančią:
1) dėl finansinių paslaugų teikimo finansų įstaigos vadovams ir (arba) su jais artimos giminystės, taip pat svainystės ir kitais artimais ryšiais susijusiems asmenims;
2) dėl finansinių paslaugų teikimo finansų įstaigos kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies savininkams ir (arba) su jais artimos giminystės, taip pat svainystės ir kitais artimais ryšiais susijusiems asmenims;
3) dėl finansinių paslaugų teikimo vienam klientui arba tarpusavyje susijusių klientų grupei;
4) dėl investicijų į kitų įmonių įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis;
5) dėl investicijų į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą;
6) dėl operacijų pinigų ir kapitalo rinkose.
2. Finansų įstaiga privalo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka perkainoti savo turtą bei nustatyti jo grynąją vertę, atsižvelgdama į kiekvieno sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę bei ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones bei kitas aplinkybes, turinčias įtakos finansų įstaigos turto vertei.
3. Finansų įstaiga privalo imtis visų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų ir finansų įstaigų veiklos praktikoje taikomų priemonių apsaugoti savo turtą nuo nuvertėjimo.
4. Finansų įstaiga privalo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti, įskaitant skolinimo, rinkos, palūkanų normos, valiutų keitimo kurso, investicijų, šalies (valstybės ar jos dalies) bei kitas rizikos rūšis, kurios gali būti nustatytos ir įvertintos, ir dėl rizikos patirtiems nuostoliams padengti bei finansų įstaigos turto rinkos vertei nustatyti (toliau – specialieji atidėjiniai (atidėjimai) veiklos rizikai sumažinti).
5. Be specialiųjų atidėjinių (atidėjimų) veiklos rizikai sumažinti, finansinė įstaiga privalo sudaryti bendruosius atidėjinius (atidėjimus) galimiems nuostoliams, susijusiems su tikėtina rizika, padengti.