LIETUVOS RESPUBLIKOS
INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
2002 m. birželio 20 d. Nr. IX-975
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis Įstatymas nustato indėlių, laikomų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtuose bankuose (toliau – bankai), Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose (toliau – bankų filialai) bei Centrinėje kredito unijoje ir kredito unijose (toliau – kredito unijos), draudimo tvarką ir šių indėlių draudimo išmokų dydį bei bankų, finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių, turinčių teisę teikti investicines paslaugas (toliau – įmonės), taip pat bankų filialuose, užsienio finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių filialuose (toliau – įmonių filialai) prisiimtų įsipareigojimų investuotojams draudimo tvarką ir draudimo išmokų dydį.
2. Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo priede.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20, Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
Nr. X-1429, 2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Draudimo įmonė – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.
2. Draudžiamasis įvykis – bankroto bylos iškėlimas kredito unijai, bankui ar įmonei arba priežiūros institucijos sprendimo dėl poveikio priemonės taikymo ar investicinių paslaugų teikimo nutraukimo priėmimas, kai kredito unija, bankas ar banko filialas negali atsiskaityti su kreditoriais ar kai įmonė ar įmonės filialas yra nepajėgi (nepajėgus) įvykdyti įsipareigojimų investuotojams.
3. Indėlininkas – fizinis arba juridinis asmuo, laikantis indėlį banke, banko filiale ar kredito unijoje, išskyrus subjektus, kurių indėliai pagal šį Įstatymą negali būti draudimo objektai. Kai fizinis arba juridinis asmuo (išskyrus valdymo įmonę, jei ji valdo kolektyvinio investavimo subjektus ir pensijų fondus) laikydamas indėlį veikia kaip patikėtinis, indėlininku laikomas patikėtojas. Kai reikalavimo teises į lėšas pagal sutartis turi asmenų grupė, kiekvienas jos asmuo laikomas indėlininku ir lėšos padalijamos kiekvienam iš jų lygiomis dalimis, jeigu sutartyse, iš kurių atsiranda jų reikalavimo teisės, arba teismų sprendimuose nenustatyta kitaip.
4. Indėlis – indėlininko pinigų, laikomų banke, banko filiale arba kredito unijoje pagal banko indėlio ir (ar) banko sąskaitos sutartis, ir kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas, suma (įskaitant priskaičiuotas palūkanas).
5. Indėlių draudimo fondas – fondas, kuriame sukauptas turtas, skirtas indėlininkams priklausančioms draudimo išmokoms išmokėti.
6. Indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudėjas (toliau – draudėjas) – bankas, Lietuvos Respublikoje filialą įsteigęs užsienio bankas (toliau – užsienio bankas), kredito unija arba įmonė ar užsienio įmonė, turinčios teisę teikti investicines paslaugas, šio Įstatymo nustatyta tvarka mokantys draudimo įmokas į valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamą Indėlių draudimo fondą ar Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą.
7. Indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo įmoka (toliau – draudimo įmoka) – draudėjo šio Įstatymo nustatyta tvarka mokama pinigų suma į valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamą Indėlių draudimo fondą ar Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą.
8. Indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoka (toliau – draudimo išmoka) – šio Įstatymo nustatyta pinigų suma, į kurią indėlininkas ar investuotojas įgyja teisę atsitikus draudžiamajam įvykiui.
9. Indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo suma (toliau – draudimo suma) – draudžiamo indėlio ar įsipareigojimų investuotojams suma, apskaičiuojama šio Įstatymo nustatyta tvarka.
10. Investicinės paslaugos – investicinės ir papildomos paslaugos, nurodytos Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 13 ir 22 dalyse.
11. Investuotojas – fizinis arba juridinis asmuo, perdavęs draudėjui pinigus arba vertybinius popierius norėdamas pasinaudoti draudėjo teikiamomis investicinėmis paslaugomis. Jeigu reikalavimo teises į pinigus ir (arba) vertybinius popierius pagal sutartis turėjo asmenų grupė, kiekvienas jos asmuo laikomas investuotoju ir vertybiniai popieriai bei pinigai padalijami kiekvienam iš jų lygiomis dalimis, jei sutartyse, iš kurių atsiranda reikalavimo teisės, ar teismų sprendimuose nenustatyta kitaip. Jeigu pinigus ar vertybinius popierius perdavęs asmuo (išskyrus valdymo įmonę, kai ji valdo kolektyvinio investavimo subjektus ir pensijų fondus) veikė kaip patikėtinis, investuotoju laikomas patikėtojas.
12. Įsipareigojimai investuotojui – draudėjo, teikiančio investuotojui investicines paslaugas, įsipareigojimai grąžinti investuotojui priklausančius pinigus ir (arba) grąžinti investuotojui priklausančius vertybinius popierius.
13. Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondas – fondas, kuriame sukauptas turtas, skirtas investuotojams priklausančioms draudimo išmokoms išmokėti.
14. Kolektyvinio investavimo subjektas – kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.
15. Pensijų fondas – kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme, taip pat profesinių pensijų fondas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme.
16. Priežiūros institucija:
1) Lietuvos bankas;
2) Vertybinių popierių komisija;
3) analogiškas Lietuvos bankui ar Vertybinių popierių komisijai funkcijas atliekanti institucija užsienio valstybėje.
17. Užsienio draudimo įmonė – indėlių ir (arba) įsipareigojimų investuotojams draudimo (kompensavimo) ar kitokio jų saugumo užtikrinimo pagal užsienio valstybės teisės aktus sistemą administruojanti įstaiga.
18. Valdymo įmonė – kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, ir pensijų fondo valdymo įmonė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme.
19. Vertybiniai popieriai – finansinės priemonės, nurodytos Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20, Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
Nr. X-1429, 2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)
Nr. XI-376, 2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)