PENKTASIS skirsnis
KREDITO UNIJOS KAPITALAS IR PELNO PASKIRSTYMAS
35 straipsnis. Kredito unijos kapitalas
Kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas.
36 straipsnis. Nuosavas kapitalas
1. Kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro:
1) pajinis kapitalas;
2) atsargos kapitalas;
3) praėjusių metų nepaskirstytas pelnas (nuostoliai);
4) privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas;
5) ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas;
6) einamųjų metų nepaskirstytas pelnas (nuostoliai);
7) kiti rezervai.
2. Kredito unijos įstatuose turi būti nurodomi kredito unijoje sudaromi kapitalai ir rezervai.
37 straipsnis. Skolintas kapitalas
1. Kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius iš kredito unijos narių, kredito unijų arba Centrinės kredito unijos išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis. Skolos vertybinių popierių pradinis išpirkimo terminas ir (ar) paskolos sutarties galiojimo terminas turi būti ne trumpesni kaip 5 metai.
2. Kredito unijos skolintas kapitalas turi atitikti visus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius.
38 straipsnis. Mažiausias kredito unijos kapitalas
1. Šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų kredito unijos nuosavo kapitalo dalių suma turi sudaryti ne mažiau kaip 15 tūkstančių litų. Tai yra mažiausias kredito unijos kapitalas.
2. Kredito unijos valdyba, nustačiusi, kad kredito unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, suma yra mažesnė už mažiausią kredito unijos kapitalą, privalo apie tai nedelsdama pranešti priežiūros institucijai ir nedelsdama sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo priimti sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti kredito unijos kapitalą iki mažiausio kredito unijos kapitalo dydžio. Apie kredito unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl kapitalo atkūrimo kredito unijos valdyba praneša priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
39 straipsnis. Pajinis kapitalas ir kredito unijos pajai
1. Kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų kredito unijos pajinių įnašų vertė. Pajiniai įnašai gali būti tik piniginės įmokos.
2. Mažiausias pajinio įnašo dydis negali būti mažesnis kaip 100 litų.
3. Išieškoti iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito unijos narių.
4. Kredito unijos pajams Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas netaikomas. Kredito unijos pajai yra nematerialūs.
40 straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas
Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra kredito unijos kapitalo suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais dydžiais ir tvarka.
41 straipsnis. Kapitalai ir rezervai
1. Kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš kredito unijos narių papildomų įnašų ir (ar) atskaitymų iš kredito unijos pelno. Kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti kredito unijos finansinį stabilumą. Kredito unijos atsargos kapitalas kredito unijos eilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
2. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš kredito unijos grynojo pelno atskaitymų. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 20 procentų kredito unijos grynojo pelno, iki privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5 kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas kredito unijos narių eilinio arba neeilinio (per metus) visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.
3. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas – ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius, nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą, finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą. Šis rezervas negali būti tiesiogiai naudojamas kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
4. Kiti kredito unijos rezervai – tai rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas kredito unijos įstatuose.
42 straipsnis. Pelno paskirstymas
1. Kredito unijos pelnas arba nuostoliai yra kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš kredito unijos finansinių metų pajamų atskaičius tų metų kredito unijos išlaidas.
2. Grynasis pelnas arba nuostoliai yra grynasis kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš kredito unijos finansinio metinės veiklos rezultato atėmus ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas mokesčių sumas.
3. Per finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, kai eilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę.
4. Jeigu pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra teigiama (pelnas), kredito unijos visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti nurodyta:
1) nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) finansinių metų pradžioje;
2) grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas;
3) atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą;
4) atskaitymai į kitus kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus;
5) pelno dalis, skiriama apyvartai proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;
6) pelno panaudojimas kitiems kredito unijos įstatuose nurodytiems tikslams;
7) nepaskirstytasis pelnas.
5. Šio straipsnio 4 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti skiriamas tik po to, kai yra padaryti privalomi kredito unijai atskaitymai į kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus ir yra padengti kredito unijos nuostoliai.
6. Jeigu pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra neigiama (nuostoliai), kredito unijos nariai priima sprendimą padengti šiuos nuostolius. Nuostoliai dengiami:
1) pervedimais iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo;
2) pervedimais iš atsargos kapitalo.
7. Jeigu iš rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliams padengti:
1) likę nepaskirstyti nuostoliai gali būti dengiami kredito unijos narių pajiniais įnašais arba perkeliami į kitų finansinių metų pradžią, jei dėl susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas netampa mažesnis už nustatytą mažiausią kredito unijos kapitalą;
2) likę nepaskirstyti nuostoliai privalo būti dengiami kredito unijos narių pajiniais įnašais, jei dėl susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą kredito unijos mažiausią kapitalą.
8. Jeigu atlikus kredito unijos veiklos įvertinimą paaiškėja, kad dėl kredito unijoje susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą kredito unijos mažiausią kapitalą, kredito unijos nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į kredito unijos privalomąjį rezervą ar rezervinį kapitalą arba atlikti papildomus pajinius įnašus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti kredito unijos nuosavą kapitalą iki mažiausio kapitalo dydžio.