VI SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS IR PRAŠYMŲ (SKUNDŲ) NAGRINĖJIMO TVARKA
45 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus
Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
46 straipsnis. Už prašymų (skundų) nagrinėjimą ir poveikio priemonių taikymą atsakinga institucija
1. Vartotojų prašymus (skundus) dėl Lietuvos Respublikoje įsisteigusių, turinčių tarpininką arba filialą mokėjimo paslaugų teikėjų teikiamų mokėjimo paslaugų Lietuvos Respublikoje nagrinėja ir šio įstatymo 52 straipsnyje nustatytas poveikio priemones taiko Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba).
2. Prašymų (skundų) nagrinėjimo ir šio įstatymo 52 straipsnyje nustatytų poveikio priemonių taikymo tvarką nustato šis įstatymas ir Tarnybos patvirtintos taisyklės.
47 straipsnis. Tarnybos funkcijos
Tarnyba, kiek tai susiję su vartotojų teisių apsauga:
1) stebi, ar mokėjimo paslaugų teikėjai tinkamai laikosi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų;
2) taiko šio įstatymo 52 straipsnyje nustatytas poveikio priemones mokėjimo paslaugų teikėjams, pažeidusiems šį įstatymą;
3) nagrinėja šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus (skundus) dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – prašymas (skundas);
4) savo iniciatyva nagrinėja galimus šio įstatymo pažeidimus;
5) bendradarbiauja su mokėjimo paslaugų teikėjų priežiūros institucija;
6) iškilus tarptautiniams ginčams, bendradarbiauja su valstybių narių ir užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis;
7) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.
48 straipsnis. Mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų ginčų sprendimas
1. Mokėjimo paslaugų vartotojų prašymus (skundus) dėl mokėjimo paslaugų teikėjo veiksmų, kuriais mokėjimo paslaugų teikėjas galėjo pažeisti šio įstatymo reikalavimus ir (ar) mokėjimo paslaugų vartotojo teisėtus interesus, nagrinėja mokėjimo paslaugų teikėjas. Mokėjimo paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti rašytinius mokėjimo paslaugų vartotojo prašymus (skundus) ir raštu jam atsakyti per trisdešimt kalendorinių dienų nuo prašymo (skundo) gavimo dienos.
2. Mokėjimo paslaugų vartotojų prašymus (skundus) mokėjimo paslaugų teikėjas nagrinėja nemokamai.
3. Jeigu mokėjimo paslaugų teikėjo atsakymas į mokėjimo paslaugų vartotojo prašymą (skundą) netenkina mokėjimo paslaugų vartotojo ar jam nebuvo atsakyta, mokėjimo paslaugų vartotojas turi teisę kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka arba, jei mokėjimo paslaugų vartotojas yra vartotojas, – į Tarnybą šio įstatymo nustatyta tvarka.
49 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo iniciatyvos teisė
1. Teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu (skundu) turi:
1) vartotojai;
2) vartotojų asociacijos;
3) valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – dėl vartotojų prašymų (skundų).
2. Jeigu Tarnyba, nagrinėdama prašymus (skundus) kitų įstatymų nustatyta tvarka, nustato pakankamai duomenų apie galimą šio įstatymo pažeidimą, ji privalo pradėti šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.
3. Tarnyba turi teisę pradėti galimų šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimą savo iniciatyva. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 50 straipsnio 4 dalies, 51 ir 52 straipsnių nuostatos.
50 straipsnis. Prašymo (skundo) pateikimas Tarnybai ir jo nagrinėjimo tvarka
1. Prašymas (skundas) Tarnybai pateikiamas raštu, jame turi būti nurodytas pareiškėjo vardas, pavardė ir adresas. Prašymas (skundas) turi būti pasirašytas pareiškėjo arba jo atstovo. Prašyme (skunde) nurodomos pareiškėjui žinomos įtariamo šio įstatymo nuostatų pažeidimo faktinės aplinkybės. Prie prašymo (skundo) pridedami pareiškėjo turimi jų patvirtinimo dokumentai.
2. Pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma, jeigu:
1) prašyme (skunde) nurodyti faktiniai duomenys jau buvo patikrinti ir dėl jų priimtas nutarimas, ginčą nagrinėja teismas arba yra įsigaliojęs teismo sprendimas dėl tų pačių šalių ginčo, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
2) nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti šio įstatymo pažeidimą;
3) nuo dienos, kai šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie prašyme (skunde) nurodytą šio įstatymo pažeidimą, iki prašymo (skundo) padavimo yra praėję daugiau kaip šeši mėnesiai, bet visais atvejais – daugiau kaip treji metai nuo pažeidimo padarymo dienos;
4) Tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka nėra įgaliota priimti sprendimo dėl prašyme (skunde) nurodyto reikalavimo.
3. Tarnyba per trisdešimt kalendorinių dienų nuo prašymo (skundo) pateikimo dienos informuoja pareiškėją apie prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą arba apie priežastis, dėl kurių atsisakoma pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą.
4. Tarnyba šio įstatymo pažeidimus nagrinėja ir baudas arba įspėjimus skiria ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo (skundo) pateikimo dienos.
51 straipsnis. Prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūroje dalyvaujantys asmenys
1. Tarnyba į savo posėdį dėl prašymo (skundo) nagrinėjimo turi teisę kviesti:
1) mokėjimo paslaugų teikėją, dėl kurio veiksmų (neveikimo) vykdoma prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūra;
2) jeigu prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūra pradėta remiantis vartotojo prašymu, – vartotoją;
3) jeigu prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūra pradėta remiantis vartotojų asociacijos pašymu, – jos atstovą;
4) valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų atstovus ir kitus asmenis, kurių kompetencija arba interesai susiję su svarstomu klausimu.
2. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, per prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą gali atstovauti jų atstovai.
52 straipsnis. Nutarimai, priimami išnagrinėjus prašymą (skundą)
1. Tarnyba, išnagrinėjusi prašymą (skundą), priima nutarimą:
1) įpareigoti mokėjimo paslaugų teikėją, pažeidusį šio įstatymo reikalavimus, vykdyti Tarnybos nurodymus nutraukti neteisėtus veiksmus, atkurti ankstesnę padėtį;
2) įpareigoti mokėjimo paslaugų teikėją, pažeidusį šio įstatymo reikalavimus, atlyginti padarytą žalą;
3) skirti šio įstatymo nustatytas baudas arba įspėjimą;
4) atsisakyti skirti baudas arba įspėjimą, kai nėra šio įstatymo nustatyto pagrindo.
2. Nutarime turi būti nurodyta:
1) nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas;
2) nutarimo priėmimo data ir vieta;
3) asmens, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas nutarimas, duomenys;
4) nustatytos šio įstatymo nuostatų pažeidimo faktinės aplinkybės;
5) pažeidimo fakto patvirtinimo duomenys, kuriais grindžiamas nutarimas;
6) šio įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą;
7) mokėjimo paslaugų teikėjo, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas nutarimas, paaiškinimai ir jų įvertinimas;
8) priimtas sprendimas;
9) sprendimo apskundimo terminai ir tvarka.
3. Tarnybos nutarimas per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos registruotu paštu išsiunčiamas asmenims, nurodytiems šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje, ir mokėjimo paslaugų teikėjui, dėl kurio šis nutarimas priimtas.
4. Tarnyba, nutarime konstatavusi, kad mokėjimo paslaugų teikėjas pažeidė šio įstatymo nuostatas, apie tokį pažeidimą skelbia viešai savo interneto tinklalapyje praėjus trisdešimčiai kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu per trisdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos mokėjimo paslaugų teikėjas apskundžia Tarnybos nutarimą teismui, Tarnyba apie šio įstatymo nuostatų pažeidimą viešai savo interneto tinklalapyje skelbia pasibaigus teismo procesui.
5. Tarnybos priimti nutarimai dėl žalos atlyginimo mokėjimo paslaugų teikėjui privalomi.
53 straipsnis. Tarnybos nutarimų apskundimas
1. Mokėjimo paslaugų teikėjai ir vartotojai, nesutinkantys su Tarnybos nutarimais, turi teisę per trisdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos apskųsti nutarimą teismui įstatymų nustatyta tvarka.
2. Kreipimasis į teismą nesustabdo įpareigojimų, numatytų šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir nustatytų Tarnybos nutarimu, vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.
54 straipsnis. Piniginės baudos už šio įstatymo pažeidimus
1. Už šio įstatymo nuostatų pažeidimus mokėjimo paslaugų teikėjams Tarnyba gali skirti nuo vieno tūkstančio iki 30 tūkstančių litų baudą. Tais atvejais, kai pažeidimai buvo padaryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytomis atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, mokėjimo paslaugų teikėjams gali būti skiriama didesnė – nuo 30 iki 120 tūkstančių litų – bauda. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems mokėjimo paslaugų vartotojų interesams, Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, mokėjimo paslaugų teikėjams gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos.
2. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudų, nustatytų šio straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje, vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuojamas Tarnybos nutarime.
3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai padarę pažeidimą mokėjimo paslaugų teikėjai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, bendradarbiavo su Tarnyba tyrimo metu, atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą.
4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai padarę pažeidimą mokėjimo paslaugų teikėjai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami Tarnybos nutarimu paskirtos baudos, įspėjimo, arba pakartotinai padarė pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šio įstatymo nustatyta bauda.
5. Mokėjimo paslaugų teikėjui, kuris nepateikia informacijos ar dokumentų, reikalingų šio įstatymo pažeidimui tirti (neteisingos informacijos pateikimas taip pat laikomas informacijos nepateikimu), Tarnyba gali skirti iki 10 tūkstančių litų baudą.
55 straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas
Bauda turi būti sumokama į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per trisdešimt kalendorinių dienų nuo dienos, kai šio įstatymo pažeidėjams įteikiamas nutarimas skirti baudą. Nutarimas skirti baudą vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.